2004 metų Kovo 26 diena.

“Vorų broliai” prie motociklų praranda laiko pojūtį

Rasita BOČIENĖ

Šie žmonės Druskininkuose teisėtai vadina save baikeriais. Jie domisi motociklais, turi savo atributiką ir yra susibūrę į klubą. Prieš porą metų įregistruotas Vilniaus baikerių klubo “Vorai” Druskininkų filialas “Vorų broliai” vienija keturis narius.

Prisijungė prie vilniečių

Kurorto baikerių vadas – Andrius Sakalauskas. Tačiau dabar jis tarnauja kariuomenėje, todėl jo pareigas perėmęs jaunesnysis brolis 19-metis Tomas. Šalia “Vorų brolių” yra  ir “Voriukai” – 14-18 metų jaunuoliai, besiruošiantys tapti tikrais baikeriais. O kol kas jie turi daug ko išmokti – remontuoti, prižiūrėti motociklus, dalyvauti klubo veikloje ir, aišku, Kelių eismo taisykles.
“Žinojom, kad Vilniuje yra keli baikerių klubai, o Andrius pažinojo vieną vilnietį baikerį, tenykščio “Vorų” klubo narį. Prisipažinom, kad Druskininkuose irgi yra norinčių kurti panašų klubą”, – apie veiklos pradžią pasakojo Tomas Sakalauskas. “Tačiau paaiškėjo, kad įkurti savo klubą yra gana sudėtinga, – tęsė Senamiesčio vid. mokyklos geografijos mokytojas 36 metų Gintaras Liaukevičius. – Būtinus dokumentus buvome pasiryžę sutvarkyti. Bet tikru šios organizacijos nariu įmanoma tapti tik gavus būtiną seno ir pripažinto baikerių klubo krikštą. O prityrę baikeriai naujokus priima gana nepatikliai. Todėl kurorte nusprendėme steigti filialą”. Vilniečiai “Vorai” patys pasiūlė druskininkiečiams prisijungti. Mat tokiu būdu plečiasi jų klubo veiklos sferos, o bendradarbiavimas tampa naudingas abiem pusėms. “Pvz., sugenda motociklas kelyje kur nors netoli Vilniaus. Skambini “Vorams” ir sulauki pagalbos. Taip pat, reikalui esant, padedi ir jiems. Vilniečiai kartais paprašo padirbėti koncertų apsaugoj ir pan.,” – bendradarbiavimo privalumus vardijo Tomas. “Vorai” padėjo druskininkiečiams parengti projektą Atviros Lietuvos fondo Jaunimo reikalų tarybai, pagal kurį šie pasiryžę dirbti su nusikalsti linkusiais vaikais. Panašus projektas, “Vorų brolių” pateiktas miesto Švietimo skyriui, jau gavo finansavimą.

Atima galybę laiko

“Tai pirmas mūsų blynas”, – juokėsi Gintaras, paklaustas, ką dar, be projektų rašymo, veikia vietiniai baikeriai? Jie turi hobį – ardo, modernizuoja, perdaro motociklus. Vyrai dažniausiai renkasi Tomo tėvų garaže, Birštono gatvėje. Tiesa, kaimynai tuo nėra labai patenkinti – bandomi geležiniai žirgai garsiai burzgia, smirda benzinas, tepalai ir pan. Baikeriai mielai išsikraustytų, jei rastų kokias nors apleistas patalpas, kurias pajėgtų susiremontuoti. Tada turėtų kur rinktis niekam netrukdydami ir į klubą galėtų priimti daugiau narių.
“Žmogus gal turi pribręsti, kad žinotų, ko nori”, – sako Gintaras, prisipažindamas, jog rimtai motociklais pradėjo domėtis ne taip ir seniai. O dabar bendras pomėgis suvienijo neseniai vidurinę mokyklą baigusį Tomą ir vos ne dvigubai vyresnį mokytoją Gintarą. “Kai atsirado bendras tikslas, metų riba išnyko, yra tik motociklai”, – kalba vyrai.
Bet toks užsiėmimas tikriausiai atima galybę laiko? “Man – praktiškai visą, – prisipažįsta Gintaras. – Jei tik lieka minutė, tuoj į garažą ar pasivažinėti”. “Bandom tobulėti, todėl kuo toliau – darosi vis įdomiau, – pritaria Tomas. – Pradėjus krapštytis prie motociklo, sunku atsispirti, dingsta laiko pojūtis, kartais iš garažo išeini tik švintant…” O ką sako artimieji? “Ką jie gali sakyti? Gatvėm juk nesitampom…” – gūžteli pečiais Tomas. “Svarbu, kad nieko blogo nedarom. Kartais kažką turi nuskriausti, kažkas turi pasiaukoti. Kas? Žmona…Bet ir jai patinka kartu važinėti motociklu”, – atviras buvo Gintaras.

Nuo ko viskas prasideda

Nežinantiems derėtų pasakyti, kad baikerių motociklai vadinami čioperiais. Tai reiškia – “apkapotais”, nuo kurių nuimtos visos nereikalingos detalės. Asketiškas stilius, minimalizmas iki kraštutinumo. Ant motociklo turi likti tik tai, kas reikalinga, kad jis važiuotų. Beje, priešingas čioperiams motociklų stilius – “žiurkės”. Tokiu atveju stengiamasi, kad transporto priemonė atrodytų kuo negražiau, ji specialiai apdaužoma, apkabinėjama grandinėmis ir kitokiais daiktais. Tačiau “žiurkių” Druskininkuose nėra, o gal jų nerasi ir visoje Lietuvoje.
Savo motociklus baikeriai patiki tik saviškiams. “Draugelis užėjęs nepasakys: “Duok perlėkti”. Sėdi prie jo naktimis, todėl atrodo, kad kitas tuoj sugadins”, – sako Tomas. Kaip viskas prasideda? “Dažniausiai pradžioje būna prastesni – rusiški motociklai. Nebent turi turtingus tėvus, – pasakoja jis. – Įsigyji kokį “Ural” ar “Dniepr” už 100-300 Lt ir ieškai informacijos internete, žiūri, kaip kitų padaryta, naktimis nemiegi, galvoji, nes tik fantazijos reikalas, koks bus tavo motociklas. Padaryti iš jo galima praktiškai viską, tik reikia nemažai lėšų, daug kantrybės ir laiko. Pabaigi ir paaiškėja, kad tavo rusiškas motociklas tapo vertas jau 3-4 tūkst. Lt. Pavažinėji, paskui kyla noras turėti geresnį”.

Tobulumui ribų nėra

“Vorai” renkasi sunkiuosius motociklus, kurių variklio galingumas ne mažesnis kaip 500 kub. cm. “Neatvažiuosi su “JAWA” ar “Minskeliu”, – baikerių gyvenimo taisykles aiškina Tomas. “Voriukai”, aišku, pradeda nuo lengvųjų motociklų, nes jiems ir per sudėtinga būtų, ir važinėti sunkiaisiais dar negalima.
Dabar Tomas turi 2 sveikus japoniškus “Honda” ir vieną išardytą. Gintaras vis dar eksploatuoja rusišką “Dniepr”. “Svajoju apie “Honda Shadow” arba “Wild Star”, – sako jis. – Bet viskas priklauso nuo finansų. Tai kaip savotiškas narkotikas. Tiesiog naktimis svajoji ir sapnuoji. Taip pat būna ir kai perdarinėji motociklą. Atsigulęs ne miegi, o planuoji – kur ką nupjausi, ką pakeisi ir kaip suvirinsi”. Abu vyrai pripažįsta, kad jų malonumas kainuoja brangiai. Ypač kai tenka pirkti motociklų detales, jas tekinti, juolab pabaigos šiam procesui – nėra. “Padarei, atrodo, – gerai, bet pavažinėji, pamatai ar sugalvoji kitaip – ir vėl darai”.
Važinėti čioperiais taip pat nėra pigu. Rusiškas motociklas 100 km suryja 10 litrų A92 markės benzino. Japoniško poreikis mažesnis – 5-6 litrai. “Pilu A95, kartais palepinu A98 benzinu”, – pasakoja Tomas. Tiek pinigų surinkti Amatų mokyklos moksleiviui nėra paprasta. “Mama, duok benzinui. O ji: “Ir vėl…” Bet duoda. O savo santaupas beveik visas kurui ir išleidžiu”, – neslepia vaikinas.

Aprangos stilius

Kaip turi atrodyti tikras baikeris? Svarbiausia “koža” – odinė striukė, ir dar liemenė. Aišku, irgi iš odos. Žinoma, viskas papuošta atitinkamomis emblemomis. Šalmai skiriasi nuo “britvinių skafandrų”. Baikerių galvos apdangalai atviresni, daugelis primena vokiškus šalmus. Beje, odiniai drabužiai ne šiaip sau užgaida – jais vilkėdamas baikeris, nukritęs nuo motociklo, mažiau nukenčia. Dar vienas labai reikalingas dalykas, ypač važiuojant per lietų, – kombinezonas. Mat sušlapę odiniai drabužiai tampa sunkūs ir varžo judesius. Kainuoja baikerių drabužiai įvairiai. Dėvėtų rūbų parduotuvėje tinkamą odinę striukę gali rasti už 50 Lt, o už naują teks pakloti ir 100 eurų.
Pasak Gintaro, būtinas bendras aprangos stilius, atitinkantis motociklą. Tačiau norint viską, ko reikia, nusipirkti, kainuotų panašiai kaip motociklas. “Aišku, gali ir treningo kelnėm bei sportiniais bateliais apsiavęs važiuoti čioperiu, bet kaip atrodysi?” – juokiasi jis.

Laisvės pojūtis

Pavasaris baikerių gyvenime yra svarbus dalykas. Visi skuba baigti tobulinti savo motociklus, kad greičiau galėtų išvažiuoti į trasą. Tačiau Druskininkuose, tiesą sakant, jiems nėra kur pasireikšti. “Prasuki po miestą porą ratų ir dumi į Švendubrę ar Grūtą, kur į galvą šauna”, – sako Tomas. To užtenka pajusti laisvės pojūtį. Baikeriai paprastai neturi tikslo nuvažiuoti iš taško A į tašką B – jiems reikia tiesiog važiuoti. “Koks jausmas? Aš nežinau, reikia patiems pabandyti, – bando apibūdinti Gintaras. – Jauti vėją, žodžiu, be galo smagu, kaip orgazmas”. Vienam baikeriui važinėti nėra tos dvasios, o štai keliese – kas kita. Iškart atsiranda viską atperkantis važiavimo džiaugsmas.
Druskininkiečiai būtinai stengiasi dalyvauti baikerių sezono atidaryme Vilniuje. Vėlų rudenį, per sezono uždarymą, būna dar didesnė šventė – tada vyksta “Vorų” klubo gimtadienis, kai suvažiuoja filialų baikeriai iš visos Lietuvos. Druskininkuose “Vorų broliai” žada pasirodyti per netrukus vyksiančias Senamiesčio vid. mokyklos “Dailės dienas” – pasipuošę savo atributika atvažiuos prie mokyklos pasveikinti renginio dalyvių.

www.druskonis.lt