Iki festivalio 80 km, tad kelionę pradėjom dviese, „Vorų broliai MCC”. Važiuojant Varėnos link, kelionė negali prailgti, viena vertus, kad važiuojama Dzūkijos keliais, antra vertus, juk Vilnius ir yra Dzūkija (tuo įsitikinau, nusipirkęs šokolado plytelę, ant kurios Vilnius pavaizduotas kaip Dzūkijos sostinė). Lekiant 150 km/h greičiu, nespėji pastebėti nė vieno pakelės grybautojo ar uogautojo, matai tik kelią ir……..užuodi kvapus: pradžioje Pirčiupių (tikrai ne suodžių), pušynų, dar Dzūkijos mergų. Štai mes jau ir Varėnoje, nekarūnuotoje Dzūkijos sostinėje. Festivalio vieta nuostabi: pusiasalis, kalnuota vietovė, apsupta ežero žalio vandens. Pirmas įspūdis – kilometrinės mašinų eilės pakelėse, ten bei šen zujantis jaunimas, kas stato palapines, kas kaupia atsargas vakaro koncertams ar bando kitaip įskurti. Baikeriams didelio įsikūrimo procedūrų atlikti nereikia, miegmaišis ir motociklas prie šono – tai viskas ko reikia, juk miegas tai ne procesas, tai tik poilsis.

Toliau skaitykite anonsas.lt